Autobiografija keturioms rankoms

Jerzy Władysławas Giedroycas (1906–2000) – Lietuvos kunigaikščių Giedraičių palikuonis, lenkų politikas, publicistas, leidėjas ir redaktorius.

1946 m. įkūręs Literatūros institutą, iš pradžių Romoje, o nuo 1953 iki 2000 m. Paryžiuje leido įtakingą kultūros-literatūros mėnraštį „Kultura“, nuo 1962-ųjų – žur¬nalą „Zeszyty Historyczne“ („Istorijos sąsiuviniai“). J. Giedroyco vadovaujamas Lite¬ratūros institutas taip pat yra išleidęs kelis šimtus knygų, kurias pokariu parašė tiek emigravę, tiek pačioje Lenkijoje gyvenę talentingi lenkų autoriai, publikavo reikšmin¬gus kitų šalių rašytojų kūrinius.

Atsiminimų knyga „Autobiografija keturioms rankoms“, kurią sudarė Krzysztofas Pomianas, supažindina su paties Jerzy Giedroyco gyvenimu, politine ir leidybine veikla, jo dalyvavimu istorinės reikšmės įvykiuose, jo pažiūromis, ryšiais ir bendradarbiavimu (kartais – nelengvu) su pasaulinio garso literatais, politikais ir visuomenės veikėjais. Mūsų šalies skaitytojai taip pat sužinos apie reikšmingas šios iškilios asmenybės pastangas, padariusias įtaką tam, kad Lenkija plėtotų draugiškus, strateginės partnerystės santykius su Lietuva; supras, kodėl taip vertinami J. Giedroyco nuopelnai Lenkijai ir visam ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) regionui.

1997 m. Jerzy Giedroycui buvo suteikta Lietuvos garbės pilietybė, o 1998-aisiais mūsų šalies valdžia jį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.

„Giedroyco įtaka atkurtos Lenkijos politiniams elitams pasireiškė visų pirma užsienio politikos srityje. Pokomunistinės Lenkijos vadovai buvo aršiai kritikuojami Giedroyco už vėlyvą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Galimai ir dėl šios kritikos Lenkija buvo pirmoji užsienio valstybė, pripažinusi Ukrainą nepriklausoma valstybe. (...)

Artimas Jerzy Giedroyco bendražygis Bohdanas Osadczukas vertindamas „Kulturos“ nuopelnus pažymėjo, kad svarbiausias jos veiklos nuopelnas yra tas, kad mūsų regione nepasikartojo etninių konfliktų buvusioje Jugoslavijoje scenarijus. Šią jo tezę galime visiškai patvirtinti ir kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius.“